Jau rašėme apie baltymų svarbą mūsų kūnui, pasidalinome patarimais kaip išsirinkti geros kokybės baltymų kokteilį.
Šiame straipsnyje papasakosime iš kokių maisto produktų galime gauti baltymų.
“Vadovėlis” baltymų apibrėžimas – tai yra pagrindinė maisto medžiaga, įeinanti į raumenų, kaulų, organų, odos, nagų ir kt. sudėtį, atsakinga už šių audinių vystymą ir atstatymą. Taigi išgirdus žodį „Baltymai“, jau nebeturėtų kilti asociacijų su steroidais. Ir pamiršk pasakymą, kad baltymai yra reikalingi raumenų masei priaugti, nes baltymų taipogi reikia ir norint būti sveikiems ar metant svorį, nes baltymas ne tik svarbus dalykas mūsų raumenų sveikatai, bet ir viso kūno sveikatai. Baltymai yra reikalingi ląstelių atsinaujinimo procesams, molekulių pernešimui, netgi imuninei sistemai – baltymai sudaro baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su bakterijomis ir patogenais, struktūrą. Kaip matai, baltymai yra svarbūs net nesportuojantiems.
Baltymai yra skirstomi į dvi grupes: būtinieji ir nebūtinieji. Nebūtinieji baltymai gali būti pagaminami organizmo, tačiau būtinieji baltymai yra gaunami tik su maistu. Baltymai, kuriuos gali gauti tik su maistu, yra sudaryti iš aminorūgščių. Iš viso egzistuoja 20 aminorūgščių, o 9-ių iš jų organizmas pats pasigaminti negali, todėl jas būtina gauti su maistu. Šios aminorūgštys yra: fenilalaninas, histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas ir valinas.
Baltymas, turintis visas 9 esmines aminorūgštis, kurių organizmas pasigaminti negali, vadinamas visaverčiu.
Taigi, apie baltymus maisto produktuose.
Gyvūninės kilmės baltymuose yra visos būtinosios aminorūgštys (visaverčiai), o augalinės kilmės baltymuose dažniausiai trūksta bent vienos esminės aminorūgšties (nevisaverčiai). Štai todėl, kad pasiekti tą patį raumeninio audinio sintezės aktyvacijos lygį (gauti visą spektrą aminorūgščių), žmonės, kurie baltymų šaltiniais naudoja augalinės kilmės produktus turi gauti iki 1,5 karto daugiau baltymų, lyginant su žmonėmis kurie valgo gyvūninės kilmės baltymus.
Kaip minėjome aukščiau, augalinės kilmės produktai dažniausiai turi nepilną baltymų sudėtį. Tokiuose maisto produktuose retai randamos (arba randama mažais kiekiais) metionino, triptofano ir lizino aminorūgštys, todėl būtinuosius baltymus reikia pasisavinti per pora skirtingų augalinių šaltinių. Tačiau yra ir išimčių: tokiuose produktuose kaip bolivinė balanda, grikiai, soja yra visos reikalingos aminorūgštys. Taigi, gali nevartoti gyvūninės kilmės baltymų, tačiau turi pasistengti valgyti įvairų augalinį maistą, kad per dieną gautum reikiamą kiekį baltymų.
Augalinės kilmės maiste su baltymais pasisavinami tokie gėriai kaip: vitaminai A, C, E, skaidulos, antioksidantai – augalinės kilmės baltymai turi puikią maistinę vertę.
Kad mūsų organizmui trūksta baltymų, rodo bendros savijautos pablogėjimas: jaučiamės išsekę, pavargę, nesusikaupę, depresuoti.
Šiame straipsnyje išvardinti TOP5 daugiausia baltymų turintys maisto šaltiniai, padės labiau koreguoti apsipirkimo įpročius: žinosi, kokius produktus savo virtuvėje verta turėti nuolat.
Ir atmink, jeigu ruošiesi sportinėms varžyboms, ar lankai kelias sporto šakas – reikiamą baltymų kiekį gali būti sunku surinkti su maistu, todėl į dienos racioną įtrauk baltymų kokteilį. Tai bus garantuotas ir lengvas būdas papildyti tavo organizmą, neleisti jam išsekti ir jaustis pakankamai stipriam siekti tikslų.
